badilis

×badìlis (l. badyl) sm. (2) 1. piktdagis: Priaugo pilnas pušynas badìlių Bd. Ganykloj persidūrė koją užmynęs badilį Nmn. 2. augalo stiebas, stagaras: Parnešiau arkliui ant nakties kokių badìlių, kad tik nebūtų tuščios ėdžios Mrk. Tabako badìliai jau visai pagelto Alv.